Dievo Apvaizda šventosios sesers Faustinos misijoje ypatingą vaidmenį skyrė jos nuodėmklausiui ir dvasiniam vadovui – kunigui Mykolui Sopočkai. Kai 1933-1936 metais sesuo Faustina gyveno Vilniuje, kunigas buvo nepakeičiamas jos pagalbininkas, padedantis atskleisti jos vidinių išgyvenimų ir regėjimų prasmę. Jo skatinama ji parašė dienoraštį, išskirtinę vertę turintį katalikų mistikos dokumentą. Jame vaizduojamas ir Mykolas Sopočkos kunigiško gyvenimo šventumas, ir jo darbas įgyvendinant Viešpaties Jėzaus nurodymus.
„Tai yra kunigas pagal mano širdį (…). Per jį sėju paguodą kenčiančioms, išvargintoms sieloms; per jį man patiko paskelbti savo gailestingumo garbę“ (Dien., 1256).
„Jo mintis yra glaudžiai suvienyta su mano, todėl būk rami dėl mano darbo, neleisiu jam suklysti, o tu nieko nedaryk be jo leidimo“ (Dien., 1408).
Gailestingojo Jėzaus paveikslo nutapymas, jo iškėlimas viešam garbinimui, Dievo Gailestingumo vainikėlio skleidimas, pirmosios pastangos įsteigti Gailestingumo šventę bei įkurti naują vienuolių kongregaciją – visa tai vyko Vilniuje kunigo Mykolo Sopočkos pastangomis. Nuo to laiko bendri, maldomis ir kančiomis apvainikuoti darbai spinduliuoja visam pasauliui.
„O mano Jėzau, Tu matai, kokia esu dėkinga kunigas Sopočkai, taip pastūmėjusiam Tavo darbą į priekį. Ši siela, tokia nuolanki, mokėjo ištverti visas audras ir nenusivylė dėl nemalonumų, bet ištikimai atsiliepė į Dievo kvietimą“ (Dien., 1586).
„Kartą kalbėdamasi su savo sielos vadovu vidumi išvydau jo sielą, apimtą didžiulės kančios, tokios kančios, kad nedaugelį sielų Dievas paliečia tokia ugnimi. Ši kančia išplaukia iš šio darbo. Bus akimirka, kai šis darbas, kurio Dievas taip prašo, pasirodys tarsi visiškai sunaikintas – o paskui Dievas pradės veikti su didžiule jėga, kuri paliudys jo tikrumą. Tai bus naujas Bažnyčios spindėjimas, nors nuo seno joje esantis. Kad Dievas yra gailestingas, niekas negali paneigti; Jis trokšta, kad visi tai žinotų; prieš ateidamas kaip Teisėjas nori, kad sielos pažintų Jį kaip gailestingumo Valdovą.
Kai ta pergalė prasidės, mes jau būsime naujame gyvenime, kur nėra kančių, bet pirmiausiai tavo siela bus pamaitinta kartėliu, matydama žlungančias tavo pastangas. Tačiau šis žlugimas bus tik tariamas, nes Dievas, ką kartą nusprendė, nepakeis; ir nors žlugimas bus tariamas, kančia bus tikra. Kada tai įvyks – nežinau, kiek tęsis – nežinau“ (Dien., 378).
„Jėzau, juk tai Tavo reikalas, kodėl su juo elgiesi taip, jog atrodo lyg jam kliudytum, nors iš tiesų trokšti, kad vykdytų. Parašyk, kad dieną ir naktį žvelgiu į jį, o jei leidžiu sunkumus, tai dėl to, kad pagausinčiau jo nuopelnus. Atlyginu ne už sėkmingą rezultatą, o už kantrybę ir dėl manęs prisiimtus vargus“ (Dien., 86).
„Jėzus leido man pažinti, kaip viskas priklauso nuo Jo valios, duodamas man gilią ramybę dėl viso šio darbo. Klausyk, dukra mano, nors visi iš mano valios kylantys darbai susiduria su didžiuliais kentėjimais, bet pamąstyk, ar kuris iš jų patyrė daugiau sunkumų negu mano tiesioginis darbas – Atpirkimo darbas. Neturėtum pernelyg jaudintis dėl sunkumų. Pasaulis nėra toks stiprus, kaip atrodo, jo jėgos yra labai ribotos“ (Dien., 1642–1643).
„Matau kunigą Sopoćką, kaip jo protas yra užsiėmęs ir dirba dėl Dievo norus Bažnyčios vyresniųjų akivaizdoje, kad jvykdytų Dievo norus. (…) Tokios ištikimybės Dievui, kokia pasižymi ši siela, nebuvau sutikusi” (Dien. 1390).
Savo paskelbtuose moksliniuose darbuose kun. dr. Mykolo Sopočka pateikė naujų Dievo gailestingumo kulto maldingumo formų teologinius pagrindus, tų formų, kurias uoliai pats skleidė, aktyviai užsiimdamas evangelizacija ir bendruomenine veikla. Jis parašė kongregacijos formavimo laiškus pirmajai seserų vienuolijai, kuri vėliau peraugo į Gailestingojo Jėzaus seserų kongregaciją, o vėliau – remdamasis sesers Faustinos apmąstymais ir pasiūlymais – suredagavo kongregacijos konstitucijas. Pagal jos tekstus jis kūrė ir skelbė Dievo gailestingumo prašančias maldas, o po šv. sesers Faustinos, su kuria kunigas Sopočka bendravo iki jos gyvenimo pabaigos, mirties, kunigas Sopočka nuosekliai vykdė sesers regėjimuose nurodytas užduotis.
Ištraukos iš kun. Mykolo Sopočkos „Dienoraščio“:
„Yra tiesų, kurias žinome, kurias dažnai ištariame ir jas girdime, bet jų nesuprantame. Taip nutiko ir man, – kalbu apie tiesą, skelbiančią Dievo gailestingumą. Tiek kartų esu apie šią tiesą kalbėjęs savo pamoksluose, mąsčiau apie ją per rekolekcijas, kartojau bažnytinėse maldose – ypač psalmėse – bet nesupratau šios tiesos reikšmės ir neįsigilinau į jos prasmę, kad tai ji yra tikroji išorinės Dievo veiklos esmė. Ir tik paprasta Gailestingosios Dievo Motinos seserų (magdaliečių) kongregacijos sesuo Faustina intuityviai prasitarusi man apie šią tiesą, trumpai ir dažnai ją kartodama, paskatino mane ja domėtis, tirti, studijuoti ir dažnai apie ją mąstyti.
(...) iš pradžių nelabai žinojau, apie ką kalbama, klausiausi, negalėjau patikėti, svarsčiau, tyrinėjau, tariausi su kitais – tik po kelerių metų supratau šios misijos iškilumą, šios idėjos didybę ir pats įsitikinau šio, tiesą pasakius, seno, bet primiršto, apleisto ir mūsų laikais atnaujinimo reikalaujančio didžiulio gyvasties kupino kulto veiksmingumu“.
ORACIÓN PARA PEDIR GRACIAS
POR INTERCESIÓN DEL BEATO MIGUEL SOPOĆKO
Señor Misericordioso,
Tú hiciste del beato Miguel Sopoćko
un apóstol de tu infinita Misericordia
y ferviente devoto de María, Madre de la Misericordia.
Haz que, para glorificar tu Misericordia y despertar
la confianza en tu Bondad paternal,
por su intercesión reciba la gracia de ...................
Te lo ruego Señor, por Cristo Nuestro Señor. Amén.
Padre Nuestro..., Ave María..., Gloria al Padre...